2012 m. gegužės 3 d., ketvirtadienis

Čiunga čianga

Čiunga čianga mėlynas dangus,
Čiunga čianga vasara pas mus...

Dainavom eidamos iš parduotuvės, lyjant lietui. Bandydamos apsimesti, kad jau vasara.
O kas belieka, kai visą dieną lyja?

Tam, kad nuramintumėte širdgėlą dėl vis neaplankančių šiltų orų, siūlau pasigaminti skaniausią iš tingiausių skanėstų. Taip, poną saldųjį Tinginį.

Štai, labai studentiškas receptas:

1. Puodelis pieno
2. Nepilnas puodelis cukraus
3. 800 gr. sausainių
4. 200 gr. sviesto
5. 4 šaukšteliai tikros (nesaldžios) kakavos

Supilkite pieną į puodą, pakaitinkite, ištirpinkite jame cukrų, sviestą, įdėkite kakavos. Sulaužykite sausainius smulkiais gabaliukais, užpilkite masę, gerai išmaišykite. Sudėkite į formeles, maišelius ar kitą talpą, kurioje norite formuoti tinginį. Laikykite šaldytuve mažiausiai tris valandas (jei formelės nedidelės).



Man patinka, kai tinginys traškus. Jei norite, kad būtų labiau patežęs, nepagailėkite šiek tiek daugiau pieno ir sviesto.

2012 m. balandžio 10 d., antradienis

atostogos, tinginystė ir kiti velniai

Ką studentai veikia per atostogas?
Keliauja, lanko draugus/artimuosius, rašo darbus, skaito, dirba...
Kartais tinginiauja. Ir apleidžia didžius projektus. Taip, galiu užsidėti pliusiukus prie visų išvardintųjų.

Blogą trumpam apleidau ne tik todėl, kad nebuvau namuose, „neturėjau laiko“ ir panašių priežasčių, bet ir todėl, kad kartais turbūt daugumą žmonių aplanko mintys „kodėl aš tai darau?“, „ar pakankamai gerai aš tai darau?“ ir panašiai. Šįkart tas žmogus – tai aš. Norėjau pertraukos, nors, žinoma, valgyt ir gaminti tikrai nenustojau. Ir toliau aktyviai eksperimentuoju, lepinu save bei aplinkinius. Vienas naujausių eksperimentų – ryžių apkepas. Visada jį darydavau saldų – su obuoliais ir cinamonu, bet šįkart norėjau „normalaus“ maisto. Jį sumaniau pagaminti, nes po švenčių turėjau ryžių likučių, daržovių. Ir dar todėl, kad reikėjo kažką įsidėti į vienos dienos išvyką. Dabar galiu tvirtinti, kad tai – puikus maistas kelionėse. Tikrai daug geresnis (sveikesnis + pigesnis) nei greito maisto užkandinės.

Išvykoms tinkančiam apkepui pagaminti prireiks:

1. 200 gr. ryžių
2. 1 vidutinio dydžio cukinijos
3. 1 vidutinio dydžio morkos
4. Dviejų kiaušinių
5. Pusės svogūno
6. Druskos, pipirų, krapų

Išvirkite ryžius. Sutarkuokite morkas ir cukiniją, svogūną supjaustykite kubeliais ir viską pakepinkite keptuvėje. Kiaušinius išplakite, sumaišykite pakepintas daržoves, išplaktus kiaušinius ir virtus ryžius, paskaninkite prieskoniais. Kepimo skardą patepkite aliejumi ir sudėkite masę. Kepkite 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 25 minutes.
Skanaus, kad ir kur šį ryžių apkepą valgytumėte!



Linkėjimai iš Durhamo!




2012 m. kovo 16 d., penktadienis

Tai kas gi tas kuskusas?


"Kuskusas yra tradicinės plačiai paplitusios kruopos Šiaurės Afrikos ir arabų šalyse. Kuskusas yra dirbtinė kruopa: manų kruopos apšlakstomos vandeniu ir senoviniu klasikiniu būdu trinamos delnais, pramoniniu būdu - specialiomis mašinomis, kol sulimpa į mažus gumulėlius. Tada pabarstomos sausais miltais, kad gumulėliai atsiskirtų vienas nuo kito ir išdžiovinamos" (jogosmityba.lt).

Kuskusas valgomas kaip garnyras prie įvairių patiekalų. Aš taip pat jį dažnai valgau pusryčiams - verdu  piene, pabarstau cinamonu.
Taip, sutinku su daugelio nuomone, kad jis primena manų košę, bet man kuskusas labiau patinka, nes yra ką veikti - kramtyti mažiukus gumulėlius:)


Šį troškinį siūlau, jei norite įdomių skonių, kažko šiek tiek aštraus. Siūlau keliauti į rytus.
Norint keliauti jums reikės:


1. 1 morkos
2. 1 cukinijos
3. 1 vidutinio dydžio bulvės
4. 40 gr. pupelių
5. 3 šaukštų pomidorų padažo
6. 2 skiltelių česnako
7. Pusės svogūno
8. Pusės šaukštelio čili prieskonių
9. Ketvirtadalio šaukštelio cinamono
10. Žiupsnelio druskos


Pupeles užmerkite iš vakaro, išvirkite. Patroškinkite puse smulkinto svogūno su česnakais, kol suminkštės. Įdėkite pomidorų padažo, puse šaukštelio čili prieskonių, cinamono, patroškinkite. Supjaustykite morkas, bulvę ir cukinijas kubeliais. Sudėkite pupeles, įpilkite tiek vandens, kad viską apsemtų ir vėl troškinkite, kol daržovės suminkštės. Kol procesas vyksta, siūlau pasiruošti kuskusą. Paruošimo būdas aprašytas ant pakelio, bet jei nerandate, tai papasakosiu. Kuskusą užlikome karštu vandeniu santykiu 1 : 1.5. Aš ėmiau puse stiklinės ir užplikiau viena stikline karšto vandens, palikau penkiolikai minučių, kol išbrinko.

 
Ali Baba laukia jūsų!

2012 m. kovo 9 d., penktadienis

Avinžirnių puota

Avinžirniai. Juokingas pavadinimas, ar ne? Avino žirniai…
Internete ieškojau, ką jums papasakoti apie juos ir Alfoj.lt radau labai teisingą sakinį: “Kartą prisipažinęs jam, kad myli, lieki ištikimas visą gyvenimą”. Aš pamilau juos neseniai, bet meilė tik stiprėja.

Patiekalų, gaminamų iš avinžirnių, internete pilna. Siūloma valgyti ir kaip garnyrą, ir gaminti sriubas, užtepėles, net pagrindinius patiekalus. Ir ne be reikalo: “Avinžirniai pasižymi dideliu baltymų kiekiu (iki 30 proc.), turi daug riebalų (iki 8 proc.), visą vitaminų B kompleksą ir daugybę makro ir mikroelementų” (Alfa.lt). Be to, jie nebrangūs, o kartu ir labai maistingi. Vienintelis jų, kaip ir visų ankštinių, trūkumas, kad reikia iš anksto pasiruošti prieš gaminant – mirkyti bent aštuonias valandas vandenyje. Bet! Tikrai verta. Pažadu.

Aš gaminau troškinį, nes esu troškinių fanė. Paprastai nemėgstu kurti pavadinimų, bet šiam patiekalui prilipo „Avinžirnių puota“, nes mano troškinio pagrindą sudaro avinžirniai. Taigi, norint paruošti puotą reikės:

1. 100 gr. avinžirnių
2. 1 x 400 gr. skardinės konservuotų pomidorų
3. 50 gr. brokolių
4. 2 skiltelės česnako
5. Prieskonių - raudonėlio, druskos, pipirų

Siūlau valgyti su ryžiais.

! Rekomenduojama pirmiausia avinžirnius nuplikyti verdančiu vandeniu tam, kad būtų užkirstas kelias fermentacijos procesui, kuris gali įvykti mirkant avinžirnius.

Avinžirnius iš vakaro užmerkite šaltame vandenyje. Vandens nepagailėkite, nes jie laabai išbrinksta. Jiems išbrinkus, virkite, kol suminkštės (apie pusvalandį). Pakepinkite česnaką, susmulkintus pomidorus ir brokolius, suberkite avinžirnius į masę. Paskaninkite prieskoniais.



Pažadu, kad vėliau įdėsiu daugiau avinžirnių patiekalų receptų.

Naujienos

Norintiems sekti mano veiklą - blogas atnaujinamas kiekvieną penktadienį (jei pavyksta - ir dažniau), todėl kviečiu reguliariai pasisvečiuoti.

Penktadienis - šventė mūsų ir Jūsų namuose!


Claude Monet

Nesiraukom ir paragaujam - porų sriuba

 Kai išvijom žiemą iš kiemo, lyg ir buvo trumpam atėjęs pavasaris: saulė vis dažniau pasirodydavo ir šildydavo mus, sužydėjo narcizai... Norėjosi kažko lengvo, skanaus, šviežio ir naujo.Turgelyje akys „užkliuvo“ už porų. Aišku, jie nebuvo tokie kvapnūs kaip naminiai, bet vis šis tas.

Merginos, ypač vaikystėje, rauko nosį, išsirankioja svogūnus ir visus keistai aštrų kvapą ir skonį turinčius priedus. Bet ši sriuba neturi nei aštraus kvapo, nei skonio (turbūt ne dėl to, kad porai ne naminiai...).

Prašau nesiraukyti ir paragauti. Lengvai paruošiamai ir lengvai kaip patiekalui sriubai reikės:

1. 2 vidutinio dydžio porų
2. 3 vidutinio dydžio bulvių
3. 1 litro sultinio
4. 1 šaukšto sviesto
5. 1 stiklinės pieno
6. Druskos, pipirų

Nulupkite bulves, virkite sultinyje. Porus smulkiai supjaustykite ir pakepinkite ant sviesto. Juos sudėkite į puodą su sultiniu ir bulvėmis. Palaukite, kol bulvės ir porai išverda. Kuo minkštesni, tuo geriau, nes bus lengviau sutrinti. Įpilkite pieno, dar šiek tiek pavirkite, įdėkite prieskonių ir visą masę sutrinkite trintuvu (blenderiu).


Skanaus pavasario burnoje!



2012 m. kovo 3 d., šeštadienis

Pavasariškas minimalizmas

Išlindus saulytei užsinorėjau kažko naujo, lengvo ir gaivaus. Metas pavasariškam minimalizmui?

Nors šiais laikais “pasaulis sumažėjęs” ir parduotuvėse galime rasti mandriausių poduktų iš ivairių pasaulio kraštų, kai kurie nežino, kas yra tofu.
Taigi, pasak delfi.lt, “tofu - sojos pupelių sūris, yra vadinamas tobulu maistu. Jame gausu baltymų, mažai sočiųjų riebalų ir tai yra puikus kalcio bei vitamino E šaltinis. Jame taip pat nėra cholesterolio”.
Yra du pagrindiniai tofu tipai. Šilkinis minkštas tofu yra švelnus ir gali būti naudojamas kaip tobulas priedas padažams bei gaminant ledus ar sūrio ir varškės pyragus be pieno produktų. Kietą tofu galima kepti, skrudinti, apvolioti džiūvėsėliuose, marinuoti, rūkyti.
Tofu ypatingai tinka vegetarams/veganams, nes jis aprūpina nevalgančių mėsos organizmą kalciu bei fosforu ir geležimi. Todėl sojos pupelių sūris yra puikus mėsos pakaitalas.

Tofu išbandymui siūlau pasigaminti labai greitai pagaminamą veganišką užtepėlę. Jai reikės labai nedaug produktų:

1. 100g minkšto tofu (sojų pupelių varškės)
2. Pusės citrinos
3. Vienos skiltelės česnako
4. Krapų
5. Svogūnų laiškų
6. Druskos, pipirų

Tofu supjaustykite smulkiais gabaliukais, sutrinkite. Susmulkintą česnaką, krapus, svogūnų laiškus ir citrinos sultis suberkite į tofu masę, viską sumaišykite trintuvu (nelietuviškai, bet suprantamai-blenderiu), paskaninkite druska ir pipirais.
Aš valgiau su duoniukais ir avižų duonelėmis, bet manau, kad skanu ir su balta/juoda duona.

P. S. Porcija vienam pavasariškai nusiteikusiam valgytojui